Spanguolė (Oxycoccus) – erikinių (Ericaceae)
šeimos daugiametis, visad žaliuojantis krūmelis.
Stiebai pažeme šliaužiantys, 60 – 80 cm ilgio.
Lapai smulkūs, kiaušiniški, smailiais galiukais. Kraštai
lapų šiek tiek
užriesti.
Žydi gegužės – birželio mėnesį. Žiedai balzganai rausvi,
susitelkę į kekes.
Spanguolių žiedukai
\
Vaisiai – apvalios, saldžiarūgštės su aitrumo prieskoniu,
sultingos,
tamsiai raudonos uogos sunoksta rugsėjo – lapkričio mėnesiais.
Uogos ant stiebo išsilaiko iki pavasario.
Norint sode užsiauginti spanguolių reikia įrengti
spanguolyną. Joms augti
reikalinga rūgšti žemė.
Mes parinkome saulėtą vietą. Kasėm duobę 50 – 60 cm gylio.
Kraštus įrėminom
medinėm lentom. Duobės dugną išklojom plėvele. Bėrėm sluoksnį pušų
spyglių.
Likusią dalį rūgščios durpės. Liejom, kad nors kiek durpė sudrėktų, kad
vėjui
pakilus nenešiotų durpių. Po kelių dienų pasodinom turimus spanguolių
kerelius
bei įšaknydintas šakeles.
Pirmais metais buvo vos kelios uogytės. Antrais daugiau.
Didžiausias derlius trečiais – ketvirtais metais. Vėliau
derlius prastėja,
todėl senus kerus reiktų pakeisti jaunesniais augaliukais. Galima
keisti
dalimis, vienais metais vieną spanguolyno pusę, kitais metais kitą.
Taip
neliktume be uogų.
Spanguolės dauginamos vegetatyviškai.
Spanguolės plačiai naudojamos maisto ir gaiviųjų gėrimų
pramonėje,
medicinoje.
Lietuvoje spanguolių sultimis gydoma cukrinis diabetas,
peršalimo ligų
profilaktikai, tuberkuliozė, galvos skausmai.
Spanguolės sutrintos ir sumaišytos su medumi – priemonė
peršalimo ligoms,
skaudančiai gerklei gydyti.
