|
Pikulialapis
baklažanas (Solanom sisimbriifolium) bulvinių (Solanaceae) šeimos
nematyta atstovė, su kuria verta
susipažinti.
Augalas nelepus, atsparus mažoms
šalnoms, labai
dekoratyvus, duodantis
nemažą derlių bet kokiomis sąlygomis. Tai vienintelis augalas iš
bulvinių
šeimos galintis iškęsti -5ºC šalnas.
Pikulialapio
baklažano lapas
Pikulialapio
baklažano melsvi žiedai
Pikulialapis
baklažanas baltais žiedais
Žiedai nuo baltų iki melsvų
kaip
tikrų
bulvių, tik turintys išskirtinį aromatą. Augalas dekoratyviais lapais,
spygliuotas, vaisiai nedideli, forma primintų mažus pomidorus, kurių
dydis vyšnios. Dekoratyvus išliks iki
vėlyvo. Žalios uogos skoniu
primena vyšnias, sunokę -
erškėtuoges. Minkštimas oranžinis, skonis saldžiarūgštis.
Pikulialapio
baklažano pumpurai
Augalas
yra atsparus visoms ligoms, tik jį mėgsta kolorado vabalai. Kadangi jis
nesibaimina
mažų šalnų sodinamas kartu su sodinamais kopūstais į lauką. Pavasarį
labiau
baiminamasi, kad rytą rasotus lapelius nudegins saulė. Jie nežus,
tačiau praras
dekoratyvumą. Vėliau augalui augant tuos lapelius pakeis nauji, tačiau
kurį
laiką nebus dekoratyvus.
Sėti
kovo pabaigoj. Sėklas berti į indelį su žemėmis. Sodinti augaliukų
nereikia
tankiai, kadangi stipriai auga, šakojasi, tad gali užstoti vienas kitą.
Geriau
šiuos augaliukus sodinti toliau nuo tako, kad kas kartą eidami
neužkibtume už
jo spyglių ir nesusižeistume. Net ir mažas augaliukas turi spyglius:
ant lapų,
kamieno. Augaliukui augant auga ir spygliukai. Jei teisingai
prižiūrima, nuo
kiekvieno krūmo imanoma surinkti po 2-3 kg vaisių. Nors jį galima
auginti tik dėl dekoratyvumo su trupučiu uogų,
nesistengiant
dirbtinai išgauti rekomenduojamus kilogramus.
Uogas
valgyti šviežias tokios sveikiausios, turinčios įvairiausių vitaminų.
Galima
naudoti tortų papuošimui, virti uogienes, dėti į kompotus, šaldyti.
Pikulialapio
baklažano uoga
|
