|
Pastaruoju metu perkūnropės
skirstomos į dvi gentis – Jovibarba
(siūloma vadinti perkūnropėmis) ir Sempervivum
(siūloma vadinti šilropėmis). Tai storlapinių (Crassulaceae) šeimos daugiamečiai
augalai.
Perkūnropes sudaro storų pamatinių lapų rozetes, kurios auga
į viršų ir
sudaro mėsingus žiedynkočius.
Žiedai dvilyčiai, turi po 6 – 20 narių, susitelkę skydiškose
šluotelėse.
Taurelė žalia, sultinga, pagrinde suaugusi. Vainiklapiai laisvi, balti,
geltoni, rausvi, purpuriniai. Žydi liepos – rugsėjo mėnesiais.
Skirtingų rūšių perkūnropės skiriasi lapų spalva, žiedynų
aukščiu,
skrotelių dydžiu. Skiriasi ir žiedų spalva.
Laukinių perkūnropių lapų spalva žalia ar pilkšva.
Veislinių lapai nuo tamsiai žalių iki raudonų, dvispalvės,
ryškiai
geltonos.
Auginamos darželiuose, alpinariumuose, kapinėse. Auga bet
kokioje dirvoje,
tačiau šlapių dirvų vengti.
Dauginti vegetatyviniu būdu – atskiriant vaikučius. Tai
daryti galima nuo
ankstyvo pavasario iki rudenio. Atskirtos jau turi šakneles, todėl
nesunkiai
prigyja.
Prigyja ir esančios be šaknelių, tik jas pasodinus reikia
reguliariai
palieti, kol įsišaknydins. Jei atskirsim rudenį – pamulčiuoti, kad
nepakenktų
šaltis.
Galima dauginti ir sėklomis, bet verta tik norint išvesti
naujų veislių.
Sėklas sėti anksti pavasarį į dėžutes ar šiltnamyje. Kadangi sėklos
labai
smulkios jas galima sėti sumaišytas su smėliu. Sėklų žemėmis užberti
nereikia.
Į atvirą gruntą išsodinti tik antrais metais. Po dviejų metų
įgauna tikrą
išvaizdą ir dydį.
|
