|
Kas galėjo pagalvoti, kad
kažkada laikytos keistomis daržovėmis – paprika (Capsicum),
bulvinių (Solanaceae)
šeimos augalai, taip pritaps mūsų valgiaraščiuose. Kiekvienas puikiai
prisimename pirmą jausmą jų suvalgius. Kas kartą suvalgius žadėdavom
daugiau
niekada nevalgyti. Tačiau jausmui praėjus ranka vėl siekdavo jos. Taip
ir
įpratom prie švelnių saldžiųjų paprikų. Prieš kelis metus
dažniau augino
tik geltonas, raudonas, oranžines. Dabar galima rasti juodų, dryžuotų,
kūbo
formos, smailių net paprikas neprimenančių formų.
Sėti vasario mėnesį, kadangi
ilgokai dygsta. Norint pagreitinti dygimą,
sėklas prieš sėją pamirkyti. Pasėjus galima palieti vandeniu į
kurį būtų
įpilta truputis trąšų „Daiga". Uždengti plėvele ir pastatyti
šiltai.
Kasdien pravėdinti. Sudygusius iškelti į šviesą. Daigai, kurie turi dvi
poras
tikrų lapelių – pikiuojami į indelius. Mažiems augalams reikalinga
šviesa, šiluma,
tad statyti ant palangės. Vėliau, po visų šalnų sodinami į lauką ar
šiltnamį.
Dažniau sodinam į šiltnamius,
tačiau suradus šiltą, nuo vėjų apsaugotą
vietą – galim auginti po priedanga lauke. Ji atstos šiltnamį. Tereikia
susirasti 4 atraminius kuoliukus, kuriuos įkasti į žemę. Ant jų
prikalti,
pritvirtinti kuolą ar lenta, kad vėliau būtų galima prikalti
plėvelę.Priedangos
forma, kaip stalas. Padarius stačiakampio formos karkasą belieka tik
uzdengti
plėvele. Ją reikia tvirtinti prie medinio karkaso tik iš viršaus, galus
paliekant laisvus iki žemės.
Kai orai pasidaro šiltesni, kai
į lauką pradedam sodint augalus, metas
ir po priedanga sodinti. Sodinant plėvelės kraštai pakeliami.
Pasodinus,
paliejus vėl nuleisti. Pakeliami tik laistant, ravint. Auginimas niekuo
nesiskiria nuo auginamų šiltnamyje.
Paprikų formos, spalvos
stebina ir žavi. Esu auginusi raudonų, geltonų,
oranžinių, juodų, dryžuotų.Šiemet auginu varpelio formos.Vaisiai nėra
dideli,
bet savo grožiu žavi. Ši paprika auga kaip krūmas. Pavasarį šiltnamyje
augo
lėtai.Kai kitos pradejo megzt, ji dar žydėjo. Viršūnėles pradejau
skabyt, nes
artinosi ruduo, o pipiriukus dar tik mezgė. Vaisiams augant ryškėjo
varpelio
forma.Vaisiai iš tolo nesimatė, nes kaip ir lapai – žali. Prasidėjus
šalnoms
teko apgaubti agro plėvele. Vėliau iškasėm ir įsodinom į kibirą.
Augalas
nenustojo vaisių auginti, nokinti. Skoniu ji artimesnė čili paprikai.
Kadangi vaisiai dekoratyvūs,
juos galima panaudoti
fitodizainui.Džiovinti jie nepraranda savo formų. Čili paprikų taip pat
yra
daug spalvų, formų, dydžių. Tiek didelės ankštys, tiek mažos puikiai
pritaikomos fitodizaino kompozicijose. Čili papriką galima auginti
kelis metus.
Rudenį reikia iškasti, o pavasarį reikia pasodinti į lauką, prie.
Augalas
dekoratyvus lieka iki pavasario
Atšilus orams, augalui pradėjus
augt, reikia apgenėti naujai.
Galima suteikti naują formą ar patobulinti seną. Sušilus orams vėl
pasodinti
lauke. Šiais, antrais metais, augalas bus didesnis, daugiau turės
žiedų,
vaisių.
Rudenį vėl iškasti ir parsivežus
į namus prižiūrėti kaip pirmais metais.
Trečiais metais dekoratyvumą praranda, todėl rekomenduojama sėti naujai.
|
