Lietuviški augalų pavadinimai  
A Ą B C Č D E Ę Ė F G H I Į Y J K L M N O P R S Š T U Ų Ū V Z Ž

Juodgrūdė

Juodgrūdės melsvos

Juodgrūdė (Nigella) – vėdryninių (Rununculuceae) šeimos vienmečiai žoliniai augalai, paplitę Viduržemio jūros pakrantėse. Tai eterinius aliejus kaupiantys vaistiniai,medingi ir gražūs augalai.

Stiebas stačias, plikas, vagotas.

Lapai pražanginiai, 2 – 3 kartus plunksniškai suskaldyti. Viršutiniai susitelkę po žiedu, sudaro gaubiamąją skraistę. Žiedai pavieniai. Gražūs, nes pasipuošę spalvotais taurėlapiais, mėlyni, violetiniai, balti, žalsvi su žalsvomis viršūnėm,is ir žaliomis gyslomis. Pilnaviduriai ar tuščiaviduriai. Žydi liepos – rugpjūčio mėnesiais, o paskui augina sėklų dėžutes. Sėklos juodos, tribriaunės, skersai raukšlėtos.

Baltos juodgrūdės žiedas iš arti

Dauginamos sėklomis. Sėti anksti pavasarį ar vėlai rudenį į lysvę. Rudenį sėti prieš pat šalčius, kad nespėtų sudygti. Dažnai pasisėja pačios. Ilgai vienoje vietoje neauginti, nes jas puola virusai, smulkėja žiedai.

Juodgrūdės auginamos, kaip prieskoninis augalas. Beriama į mėsos patiekalus, ant riestainių, į mielinius patiekalus. Dedama į rauginamus agurkus, kopūstus. Naudojamos ir sausoms puokštėms.

Ispaninės geltonos juodgrūdės (Nigella hispanica L.)

« atgal